Pokerio psichologija. Klaidingas manymas, prarasti įgūdžiai ir pralaimėjimai

Ankstesnė knygos „Mental Game of Poker“ dalis: Nenoro pralošti tilt'as, konkurencingumas, pralošti pinigai


5.4.3 Manymas, kad gali laimėti kiekvieną dalinimą

Nors logiškai mąstant ir sunku pripažinti, kad tiki jog gali laimėti kiekvieną padalinimą ar kiekvieną sesiją, tačiau yra daugybė žaidėjų, kurie tuo tiki. Skamba nelogiškai, nes jie supranta, kad variacija niekada neleistų tam nutikti. Žinojimas, kad tai yra nelogiška, nesustabdo tokių žaidėjų nuo tikėjimo, kad vieną dieną jie taps tokiais gerais, jog niekada nepralaimės.

Be abejo pokeris pasistengia pakurstyti tokį mąstymą. Kai gerai sekasi, atrodo, kad šis žaidimas, tai bankomatas, nuolatos duodantis pinigus. Pradeda iš tikrųjų atrodyti, kad laimi kiekvieną padalintą ranką. Jausmas tikrai geras, kai laimi viską ir ypač, kai tai tęsiasi ilgesnį laiką. Dideli laimėjimai veda į svajones, apie tai kaip būtų gerai, jei niekuomet nepralaimėtum. Žmonės, svajojantys laimėti loteriją, mąsto panašiai, jie galvoja ką darytų su tais pinigais ir kaip tai pakeistų jų gyvenimą.

Be abejo tai yra ne loterija, o pokeris. Nors gali atrodyti, kad keletas pastarųjų WSOP pagrindinio turnyro nugalėtojų laimėjo pokerio loterijos versiją, tačiau jei visi būtų tokie geri žaidėjai, tai pokeris nebūtų pelningas. Tas faktas, kad negali laimėti kiekvieno padalinimo, yra pagrindinė priežastis, dėl kurios šiame žaidime galima turėti pranašumą ir tiek daug prastesnių žaidėjų pasiruošusių su jumis žaisti. Pokeris nėra bankomatas, tai labiau panašu į lošimo automatą, kuris pasiruošęs išmokėti už tavo pranašumą (atėmus sumokamą rake). Kad uždirbtum iš savo pranašumo, reiškia, kad reikės didelę dalį laimimų pinigų sugrąžinti atgal – kartais, labai bjauriais būdais.

Jei sėkmingi periodai priverčia jus galvoti, kad pokeryje lengvai laimimi pinigai, tuomet nekęsite pralaimėjimo, nes pralaimėjimas sunaikins jūsų svajonę. Šios problemos sprendimas apima dvipusį tobulėjimą – tai kaip jūs susitvarkote tiek su laimėjimais, tiek su pralaimėjimais. Pirmiausia, turite atsikratyti lengvų pinigų iliuzijos. Taip pat, pasinaudokite toliau pateiktais metodais, kad eliminuotumėte klaidingą tikėjimą, jog galite laimėti kiekvieną padalinimą:

  • Pasiruošimas: stiprinkite savo koncentraciją į gerų sprendimų priėmimą, veiksmo prie stalo sekimą ir visa kita ko reikia geram žaidimui. Prisiminkite, kodėl pralaimėjimai yra svarbi pokerio dalis ir kodėl, pinigai, kuriuos sutaupote atlikdami teisingą kortų nusimetimą, yra tokie pat svarbūs, kaip ir laimėti pinigai. Nors tai gali atrodyti kaip kartojimas, tačiau gerai išspręsta problema yra ta, prie kurios nereikia sugrįžti ir kuri daugiau nebereikalauja dėmesio. Iki to momento – ilgas darbas.
  • Atlikimas: jei vienos rankos pralošimas sukelia nors mažiausią susierzinimą, tuomet po kiekvieno pralaimėjimo naudokitės įterpiamąja logika. Tai neleis kauptis emocijoms ir atidės tiltinimą. Kadangi laiminėjimas taip pat yra problemos dalis, tai įterpiamąją logiką naudokite ir tuomet, kai emocijos pasidarys per daug teigiamos.

ĮTERPIAMOJI LOGIKA: NEĮMANOMA LAIMĖTI KIEKVIENO DALINIMO. REIKIA KONCENTRUOTIS Į GERĄ KIEKVIENOS RANKOS SUŽAIDIMĄ.

  • Įvertinimas: nepriklausomai nuo to ar problema bus sąlygota laimėjimo ar pralaimėjimo, naudokite 5 žingsnių protokolą, kad išardytumėte blogą ir sukurtumėte teisingą logiką.
  • Pamirškite lengvus pinigus: įrodykite sau, kodėl jūs nenorite, kad šis noras išsipildytų. Ir kiekvieną kartą kai apie tai pagalvosite, geriau nukreipkite savo mintis ir veiksmus į ką nors kas iš tikrųjų įgyvendinama.

5.4.4 Prarasti įgūdžiai

Žaidėjai neretai klaidingai mano, kad pralaimėjimas taip pat reiškia ir įgūdžių praradimą. Kai tiltindami pralaimi, jie ima manyti, kad yra niekam verti. Bet tai tik proto iliuzija. Įgūdžiai, išmokti iki nesąmoningos kompetencijos lygio, priklauso jums ir niekada neišnyks – netgi tiltinant.

Minėtoji iliuzija atsiranda dėl trijų priežasčių:

  1. Pinigų prilyginimas įgūdžiams. Jei pralaimi pinigus, o pinigai lygu įgūdžiams, tuomet jūs iškarto tampate blogas žaidėjas. Jūs taip pat nemėgstate pralaimėti, nes kai kiti žaidėjai laimi, tai jūs manote, kad jie gali ant tiek būti geresni už jus. Jei įmanoma, kad jūsų įgūdžiai gali staiga išnykti, tuomet įmanoma, kad priešininkų įgūdžiai gali staiga atsirasti.
  2. Nesąmoningos kompetencijos įgūdžiai yra nesąmoningi. Jums nereikia apie juos galvoti ir dėl tos priežasties jie yra savaime suprantami.
  3. Įgūdžiai, kurie vis dar yra mokymosi procese, nepasirodo kai tiltinate ir gali atrodyti, kad jie išnyko, galbūt net amžinai, kartu su visu jūsų žaidimu.

Štai kaip galite išardyti šią iliuziją:

  1. Gerinkite variacijos, jūsų ir oponento sugebėjimų atpažinimo įgūdį. Pralaimėjimo atveju galėsite nustatyti tikrąją savo žaidimo kokybę ir iškarto negalvosite, kad esate blogas žaidėjas. Be to, jei pasirodys, kad žaidėte gerai nors ir nesisekė, tai tas žinojimas sukels gerus jausmus.
  2. Žinokite, kurie žaidimo įgūdžiai yra ištreniruoti iki nesąmoningos kompetencijos lygio. Net jei tai tik pagrindiniai dalykai, bet jų žinojimas įrodo, kad įgūdžiai negali tiesiog išnykti, net ir tiltinant.

pralaimeti_asmeniska

5.4.5 Kai pralaimėjimas tampa asmenišku

Varžymasis su kitais žaidėjais, ypač žaidžiant HU, laimėjimą paverčia asmeniniu iššūkiu, kuriame ant kortos pastatyta gerokai daugiau nei tik pinigai. Pralaimėjimas, reiškia, kad oponentas yra geresnis už jus ir jis gali jaustis pranašesniu, net jeigu jam tik pasisekė. Tiltą gali sužadinti, vien tik mintis, kad kitas gali pagalvoti esąs geresnis nei jūs. O jei tai nutinka prieš žaidėją, su kuriuo turite žaidimo istoriją, tai tiltas būna dar didesnis.

Nors jūsų veiksmai nebūtinai pavirs į kerštą, bet strategijos nurodytos „keršto tiltas“ skyriuje yra susijusios, todėl padės jums išspręsti šią nenoro pralošti tilto versiją.

5.4.6 Pralaimėjimas skaudina labiau, nei laimėjimas priverčia jaustis gerai

Daugeliui žaidėjų pralaimėjimo skausmas yra stipresnis už laimėjimo džiaugsmą. Tai reiškia, kad jie varžosi ne tik dėl pergalės, bet ir dėl to, kad išvengtų neigiamų jausmų, kurie ateina su pralaimėjimu. Konkurenciją mėgstantys žmonės gali tapti žiauriais sau kai pralaimi. Savikritika pasireiškia įvairiais būdais, užduodant sau tokius retorinius klausimus, kaip „Kodėl aš toks niekam tikęs?“ arba „Kaip aš galiu tapti geru, jei negaliu nugalėti šio kvailio?“. Nepriklausomai nuo to, kaip pasireiškia savikritika, ji prisideda prie kitų, šiame skyriuje aprašytų faktorių ir pralaimėjimą paverčia skausmingu. Tiesą pasakius, jis tampa toks skausmingas, kad laimėjimo džiaugsmas jam niekada neprilygsta. Laimėjimas tampa tik pabėgimu nuo pralaimėjimo kančios.

Žaidėjai, manantys, kad laimėjimas tai tik pabėgimas nuo pralaimėjimo, yra tie patys, kurie galvoja, kad laimėjimas yra atsakymas į pralaimėjimo skausmą („Viskas bus gerai, jei aš tik viską laimėsiu“). Laimėjimas leidžia laikinai išvengti pralaimėjimo agonijos, bet kadangi pralaimėjimai yra neišvengiami žaidžiant pokerį, tai geriau sutvarkyti šią problemą iš esmės, o ne tik laikinai save apgaudinėti.

Tikroji problema yra ta, kad yra daugiau priežasčių jaustis blogai dėl pralaimėjimo, nei yra priežasčių jaustis gerai, dėl laimėjimo. Taigi, jūs laukiate pralaimėjimo, kad pasijustumėte dar blogiau, o kai tai išsipildo jūs pradedate tiltinti dar labiau. Toks klaidingas mąstymas išnyks, kai pašalinsite nereikalingą logiką ir ydingas priežastis, dėl kurių manote, kad pralaimėjimas yra skaudus. Pirmas žingsnis sprendžiant šią problemą yra suvokimas, kad temos pavadinimas yra tik pastebėjimas, bet ne žmonių prigimtinis dėsnis. Tai nėra pastovu. Norėdami patobulėti, naudokitės šioje knygos dalyje aprašytais metodais ir išsiaiškinkite priežastis, dėl kurių pralaimėjimas skaudina labiau nei laimėjimas atneša džiaugsmo.