Sekanti tema kuria kalbėsime – mokymasis. Tik pradėję žaisti pokerį, visi turime baltą lapą savo galvoje. Nei vienas negimė mokėdamas identifikuoti SA/WB, skaityti preflop'ą ar pastebėti cooler'į. To mes išmokstame su laiku, gilindamiesi į žaidimą. Ir nors pokeris grįžtamąjį ryšį duoda mums visiems, ne visi žaidėjai tampa profesionalais. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių kokiu geru žaidėju taps pradedantysis yra mokymosi kokybė.
Tad kaip gi mokytis kokybiškiau?
Iš pirmo žvilgsnio šis klausimas gali pasirodyti keistas. Mokymasis apibrėžia kaip mes, žmonės, kontaktuojame su pasauliu. Gali būti neįprasta atidėti viską į šalį ir pradėti klausytis pasaulio, bet jei esi pokerio žaidėjas, mokymasis yra svarbiausia tavo profesijos dalis. Tam, kad taptum geru žaidėju yra būtina kuo efektyviau išnaudoti mokymosi procesą.
Būdamas pokerio žaidėju, tu turi visokiausių rūšių šaltinių, leidžiančių kuo daugiau išmokti. Tai ir įvairūs video, forumai, knygos, ir pan. Visgi, joks peržiūrėtų video ar perskaitytų forumų kiekis, savaime, nepadarys tavęs geresniu. Kodėl gi? Argi galiausiai pokeris nėra grynai proto žaidimas? Juk tai ne futbolas ir ne krepšinis, pokeryje viskas ką turi daryti tai žinoti koks veiksmas yra teisingas ir tada jį daryti. Tačiau kodėl tai nėra visiška tiesa?
Nors mes galime mokytis žaisdami, žiūrėdami video ar skaitydami forumus, tačiau patys mokymosi būdai kiekviename šių pasirinkimų skiriasi iš esmės. Trumpai juos apžvelkime.
Pirmiausia yra pokerio teorija arba žinios. Tai galima vadinti teiginių mokymusi. Štai ką tu dažniausiai gauni žiūrėdamas video. Tai tavo gebėjimas kalbėti apie pokerį, visos tavo idėjos apie exploit'inimą, kombinatorika, žaidimų teorija ir pan.
Tada yra tavo know-how arba procedūrinis mokymasis – sugebėjimas žaisti pasąmoningai. Tai tavo pajėgumas dvi valandas spaudinėti mygtukus tučtuojau sureaguojant į esamą situaciją, štai čia yra tavo tikroji pokerio intuicija.
O trečiasis yra emocinis mokymasis – dažnai apibūdinamas proto žaidimu. Tai tavo sugebėjimas priimti nuostolius, žaisti pastoviai, žaisti pagal savo susikurtas taisykles ir stebėti savo proto būsenas. Nors visi trys mokymosi būdai yra svarbūs ir tarpusavyje sąveikaujantys, tačiau svarbu pabrėžti, kad jie yra labai skirtingi. Jei nori išvystyti savo know-how, tikrai nepavyks šių to padaryti užsiimant veikla vystančia pokerio teorijos ar emocinius įgūdžius (nors bendrą žaidimo stilių tai ir stiprina). Visi šie būdai mūsų smegenyse yra išskirstyti į atskirus tinklus. Nors kiekvienas iš šių tinklų prisideda prie bendro rezultato, padedančio gerai sužaisti pokerį, šie tinklai vistiek išlieka atskiri. Kiekvienas jų auga ir yra stiprinamas skirtingais būdais, skirtingų stilmulų skatinami, ir juos išmankština skirtingi pratimai.
Panagrinėkime analogišką pavyzdį. Jei esi boksininkas, norėdamas būti geru žaidėju šiame sporte, turi lavinti savo ištvermę, smūgį ir kojų darbą. Nors visi šie įgūdžiai kartu gali būti vadinami boksu, tai yra atskiros savybės, kurios yra skirtingai ugdomos, bet nei viena iš jų atskirai boksu pavadinta nebus.
Įgūdžių rinkinys, kurį turime išsiugdyti, norėdami tapti pokerio žaidėjais yra pokerio teorija, mūsų pokerio intuicija ir emociniai įgūdžiai. Kaip galime juos iššsiugdyti? Koks geriausias jų mokymosi būdas? Tam, kad atsakytume į šiuos klausimus, turėsime giliau pasirausti visame mokymosi procese. Apie tai kalbėsime sekančiuose straipsniuose.
Haseeb Qureshi
