Psichologija ir blefas

Blefas ir psichologija

Priimant sprendimus pokeryje, yra du pirminiai aspektai – tai strategija ir psichologija. Koks tarp jų skirtumas? Gerai pamąsčius, skirtumą jaučiame, bet išreikšti žodžiais sunkoka. Kaip būtų galima jį apibrėžti?

Paprastais žodžiais tariant – strategija tai geri pradmenys, o psichologija – suprasti, kas vyksta žmonių galvose. Pradžia nebloga, bet galėtume ir geriau.

Taip, psichologija nagrinėja, kas dedasi žmonių galvose, o priežastis, kodėl mes norime “įlįsti” į kitų galvas yra ta, kad norime nuspėti jų žaidimo taktiką. Strategija leidžia mums išnaudoti kitų sprendimus, o psichologija leidžia juos, visų pirma, nuspėti. Negali išnaudoti žaidėjo, jeigu nežinai, ką jis ketina daryti. Bet vien tik žinojimas, ką oponentas darys, dar negarantuoja, kad galėsi tuo pasinaudoti maksimaliai.

Trumpai tariant, strategija pasitarnauja statiškai, ji algoritmiška, o psichologija nestabili, Ji leidžia nuspėti ir užbėgti už akių strategijai ir jos pokyčiams, paremtiems stebėjimais. Nei strategija nei psichologija negali gyvuoti viena be kitos.

Psichologijos rolę pokeryje galime dar labiau susiaurinti. Praeituose straipsniuose kalbėjome apie tai, kaip suderinti blefo ir valuebet’inimo range’us. Galėjai prieiti išvados, kad valuebet’inimo ir blefo frequencies iš esmės yra tas pats ir norėdamas jais manipuliuoti tiesiog turėtum padidinti vieno ir sumažinti kito. Iš tikrųjų viskas yra šiek tiek sudėtingiau.

Pasakyti, kad tavo blefo frequency yra lygus 0%, tai tiesiog kitas būdas pasakyti, kad net tada, kai turi galimybę blefuoti, jos neišnaudoji. Beveik visada tam tikroje situacijoje, turėsi hand’ų, su kuriais bus galima blefuoti. Taigi, sakyti, kad blefo frequency lygus 0%, tai sakyti, kad atsisakai blefuoti. Iš kitos pusės, jeigu valuebet'inimo frequency lygus 0% reiškia, kad toje situacijoje neturi jokių value hand’ų. Kai turi value hand’ą, nereikia priiminėti sprendimo, daryti value bet’ą ar ne, jis daromas visada, pavyzdžiui, kai turi setą ar top porą (atmetant thin value bet’us).

Tarkime, kad tam tikroje vietoje nori modifikuoti savo balansą. Pakeisti blefo dažnį gali greitai, kadangi šis frequency daugiau mažiau yra pasirinkimo reikalas. Jis lokalus. Gali paprasčiausiai priimti sprendimą, kad šioje situacijoje blefuosi daugiau ir tada tiesiog daryti veiksmus, nėra jokių išorinių veiksnių, kuriuos reikėtų apsvarstyti. Tačiau, jeigu norėtum padidinti value bet’ų skaičių, jau negalėtum tiesiog imti ir to padaryti. Atmink “medienos krūvą” (kurią gavai savo pokerio laivui statyti), savo gerų hand’ų išteklius. Jie yra baigtiniai ir riboti. Jei jokių šiuo metu su savimi neturi, turėsi „pasiimti medžio” iš kitur ir perskirstyti tai, kas yra šiuo metu. Taigi psichologija ir blefasvalue bet’inimo dažnio pakėlimas nėra lokalus, jis sistemingas, nes turi atlikti pakeitimus kitose savo žaidimo vietose, kad gautum sau reikalingų resursų. Tuos hand’us turi pašalinti iš kažkur kitur, norėdamas juos panaudoti čia.

Šį pastebėjimą taip pat galime naudoti, norėdami pabrėžti skirtumą tarp psichologijos ir strategijos. Keisdami strategiją, mes turime daryti sistemingus, plataus masto pokyčius savo žaidime, kad galėtume išnaudoti savo priešininkus. O psichologijai užtenka vidinių, lokalizuotų sprendimų. Psichologija dažniausiai koncentruojasi į blefavimą, nes tai yra ta vieta, kurioje sprendimai priiminėjami akimirka po akimirkos. Value bet’inimas labiau yra plataus masto strategijos ir range’o konstrukcijos reikalas.

Žinoma, čia viskas labai supaprastintai pasakyta, techniškai šnekant, kartais tavo range’as yra toks stiprus tam tikroje vietoje, kad tau būtinai reikia įtraukti šiek tiek blefo, ar atlikti thin value bet’ų ir t.t. Nepaisant viso pateikto paprastumo, toks mąstymo būdas yra naudingas kiekvienam žaidėjui.

Kur geriausiai žaisti pokerį?