Mano blogas :)

Viewing 15 posts - 1 through 15 (of 26 total)
  • Birute
    Dalyvis

    Sveiki, Berniukai ir Mergaitės!
    Dažnai prisistatinėdama save sulaukiu ganėtinai keistų žvilgsnių, kai pasakau savo vardą. Dauguma, ypač vaikinai, galvoja, kad su jais koketuoju arba kad juokauju, šmaikščiai iš jų šaipausi. Tad iškart Jums pasisakau, kad esu Birutė ir tai mano tikras vardas. Tik nepagalvokit, kad dėl jo kompleksuoju ar gėdinuosi, kaip tik labai juo džiaugiuosi, kad jis toks lietuviškas ir ganėtinai retas mano kartoje. Bent kažkuo juk reikia išsiskirti. Pripažinkim, kad 21 – erių metų merginą su Birutės vardu ne kasdien sutinkat.
    Gimiau ir augau Alytaus rajone. Mokindamasi Alytaus vidurinėje mokykloje ne visiškai galėjau save realizuoti, todėl nusprendžiau tobulėti kartu ir Alytaus Dailės mokykloje. Pabaigiau keturių metų kursą per tris metus. Tai vienas iš tų dalykų, kuris užgniaužia kvapą ir norisi piešti, kurti ir kartu su kiekvienu piešiniu ar eskizu progresuoti. Visokie mieli dalykėliai, piešinukai, atvirukai, laiškeliai tai mano sritis. Mėgstu dovanoti savo kurtus dalykus kitiems, nes tai suteikia malonumą tiek man, tiek, tikiuosi, mane supantiems žmonėms. Nesu profesionalė, tačiau viską darau su užsidegimu. Kelis piešinius galėsiu įkelti sekančiuose bloguose.
    Kita sritis, kuri man suteikia be galo daug džiaugsmo, tai yra vaikai, todėl net 9 metus iš eilės dalyvauju pastoracinėje veikloje su vaikais. Dieninėse stovyklose būnu vaikų grupelės vadovė, vedu ir organizuoju renginius. Esu veikli ir darbšti. Norint sukurti kažką naują tikrai reikia pastangų ir užsispyrimo.
    Šiuo metu mokausi Kaune Kauno technologijų universitete ,,Maisto mokslas ir technologijos“. Nenustebčiau, jei pirma mintis atėjusi perskaičius šį sakinį būtų panaši į tai, kad ji turi mokėt skaniai gaminti. Aišku, dėl gaminimo įgūdžių tikrai nesiskundžiu. Gaminu tikrai daug ir kasdien. Pagalvosit, kad giriuosi, ir kad keliu savo ego, tačiau dažnai sulaukiu komplimentų už maistą, kai norisi apsilaižyti net ir pirščiukus, tačiau visa tai išmokau iš savo šeimos. Universitete mokomės tikrai ne receptų, o kokie procesai vyksta tik iš pirmo žvilgsnio atrodančiame paprastame dalyke. Viskas yra kur kas sudėtingiau, negu dauguma žmonių galvoja, o ką jau kalbėti apie dalykus, kurie net iš pirmo žvilgsnio neatrodo lengvi. Viską žvelgiame iš cheminės, mikrobiologinės, molekulinės, fizikocheminės analizės bei kitų sričių. Iš tikro net ir universitete nenustygstu vietoje, todėl ne per seniausia atlikau tiriamąjį darbą su kolege ,,Gyvulinis pienas ir augalinis pieno gėrimas bei jų baltymų virškinimas“.
    Tikriausia, Jums kilo klausimas: iš kur ši mergaičiukė šiame bloge atsirado? Įdomu? Pirmose keturiose pastraipose nebuvo nieko minėta apie pokerį ir plius mergina, kas nėra dažna pokerio puslapiuose. Taigi…. prieš kelias dienas kaip paprastai atvažiavau pas savo draugą į susitikimą ir visai netikėtai jam besitikrinant greituoju būdu facebook išgirdau video, kuriame pasakojo apie šį blogų rašymą. Pamaniau, kad tai puiki proga išbandyti save prisiminant rašymo įgūdžius. Mokykloje rašiau straipsnius į mokyklos puslapį bei į Alytaus Naujienų laikraštį. Ir žinoma, visada siekiu nepaliaujamai tobulėti ir save išbandyti vis kitose srityse. Būtų tikrai įdomu ir naudinga turėti pokerio pamokų ir taip save išlavinti toje srityje.
    Šiame bloge nors pati ir nežaidžiu pokerio, tačiau kalbėsiu truputį ir apie jį. Tik visiškai iš kitos pusės, negu Jūs, manau, dažniausia kalbat: koks jausmas draugauti su pokerio žaidėju/treneriu bei ką tai suteikia man ir ko aš stengiuosi jam suteikti. Taip pat daugiau susipažinsit su manim, mano kasdienine veikla bei bandysime kartu tobulėti ir išmokti siekti, kad mūsų gyvenimas būtų produktyvesnis. Šiuo metu man dažnai iškyla tokie gan filosofiniai klausimai, tai manau, kad ir apie juos pakalbėsime ir bandysime drauge rasti atsakymą.
    Jums bus čia mažytė pertrauka nuo pokerio, kai norėsis kelioms minutėms pailsėti, galbūt pasijuokti iš pirmo žvilgsnio gan naivios merginos ir pagalvoti neapsunkus ir optimistiškai, o po jų vėl kibti pailsėjus į rankas, skaičiavimus pokerio bei lavinimą savęs.

    Aras
    Dalyvis

    Sveika atvykus! Tu drąsi 🙂
    Kas tas augalinis pienas?

    jakudzas
    Dalyvis

    Tikriausiai sojų. Dar esu matęs ryžių pieno gėrimą:)

    Birute
    Dalyvis

    Laba. Ačiū už šiltą priėmimą 🙂
    Augalinis pienas tai grupė į pieną panašių gėrimų, daromų iš augalų sėklų ( tai ne tik iš sojų, bet ir iš avižų, ryžių, įvairių riešutų ir t.t.). Jis gaminamas dėl skonio ar maistinių savybių, taip pat siekiant pakeisti karvių ar kitų gyvūnų pieną tarp jam alergiškų arba veganišką mitybą pasirinkusių žmonių. Augalinis pienas naudojamas kaip atskiras gėrimas, valgių sudėtinė dalis, iš jo gaminama augalinė varškė, sūris, jogurtas, grietinė, ledai ir kiti produktai.
    Paprastai augalinis pienas daromas sėklas išbrinkinus, jas smulkiai sumalus su vandeniu ir iš gauto skysčio nukošus tirščius. Siekiant pagerinti skonį, papildomai dedama cukraus, druskos, kitokių priedų.

    Birute
    Dalyvis

    ANTRAS BLOGASKaip iš tikro gyventumėte ir elgtumėtės, jei staiga sužinotumėt, kad liko gyventi 6-eri metai?
    Apie šį klausimą esu jau anksčiau mąsčius, bet tai manęs nepaveikdavo ir labai nesukrėsdavo, nes atrodo, gyvensiu, kol sueis 101 metas ir kokie čia 6 metai dar šauna į galvą. Tačiau prieš porą mėnesių turėjau dvi savaites, per kurias šis klausimas mano mintyse apsigyveno ir kamavo mane iš vidaus. Su juo keldavausi ir su juo eidavau miegoti. Tad noriu su Jumis pasidalinti savo išgyvenimais, kuriuos patyriau per tas dvi savaites ir kas liko man po tų dviejų savaičių.
    Uždavus šį klausimą sau pačioje pradžioje išsigandau ne kiek, kad šį klausimą suformulavau savo galvoje, bet kiek šio klausimo tikrumas, nes tai nebuvo šiaip iškeltas klausimas per tikybos pamokas ar per filosofijos paskaitą, o dėl realios priežasties.

    Užbėgant įvykiams noriu iškarto Jus nuraminti ir pasakyti, kad dabar man viskas yra gerai. Esu sveika kaip ridikas. Tad galit ramiai skaityti ir nepergyventi dėl mano sveikos. Labiau norėčiau, kad šį blogą skaitydami susimąstytumėte: Ar tikrai džiaugiatės savo gyvenimu, kokiu jį turit dabar?  Ar tikrai viskas yra jau taip blogai? Ar viską padarote patys, kad galėtumėtės džiaugtis velniškai geru gyvenimu? O gal tiesiog naiviai kaltinate kitus dėl savo esamos situacijos?

    Kaip jau nutuokėte iš prieš tai esančios pastraipos turėjau problemų su sveikata. Taigi pradedu viską nuo pradžių, kad būtų lengviau tiek Jums, tiek man viską susigaudyti. Apie pusę metų mane kankino keli simptomai, tačiau vis neturėdavau laiko kreiptis pas gydytojus ir vis tikėjausi, kad praeis savaime. Tačiau nieks negerėjo, o sveikata tik blogėjo. Vieną dieną ryžausi kreiptis pas daktarus, tačiau mano daktarė tuo metu atostogavo. Išgirdus mano negalavimus priėmė kita specialistė. Nusiuntė darytis tyrimų. Sulaukti atsakymai mane tikrai šokiravo. Ant atsakymų lapelio buvo užrašyta tikrai sunki ir ilgo gyvenimo nežadanti liga. (Vidutiniškai žmonės su ta liga išgyvena 6 metus, daugiausia 10 metų). Sunerimau, tačiau daktarė nieko daug nekomentavo ir liepė laukti savo gydytojos, nes ji yra labiau susipažinus su manimi ir mano sveikatos istorija tad galės geresnį gydimą skirti. Taip pat tokią ligą nesinorėjo iškarto patvirtinti, o sulaukti daugiau daktarų pritarimo bei, žinoma, išsamesnių tyrimų rezultatų, kurie tikrai patvirtintų arba paneigtų prieš tai turėtus rezultatus, o ne vienu tyrimu pasiremti. Teko laukti savaitę, kol grįš mano daktarė ir dar savaitę, kol bus visi tyrimai.

    Tas dvi savaites turėjau kaip tyčia labai užimtas universitete: kolokviumai, laboratorinių gynimai, ataskaitos ir pan., bet kažkam daryti pačioje pradžioje tikrai nebuvo nei noro, nei jėgų. Pripažinsiu prieš Jus visiškai atvirai, kad tikrai kaip maža mergytė išsigandau ir norėjau užsidaryti mažam kambarėlį, kur daugiu nieko nėra ir atsisėdus verkti. Aišku, sveikata ir negerėjo, o nuo tokio streso tik ūmėjo ir aštrėjo. Viskas darėsi sudėtingiau. Atrodo ir mokintis sunku ir iš kitos pusės: o kam reikia? Juk vis tiek po kelių metų manęs nebus, tai kam dabar save graužti su didžiausiu konspektu ir varginti. Atėjo kolokviumo diena. Rašiau atsiskaitymą miegojus kelias valandas. Iš auditorijos išėjau beveik paskutinė. Už durų jau laukė manęs draugės, kurios taip pat kartu su manim mokėsi ir rašė atsiskaitymą. Viena iš jų manęs paklausė: ,,-Kodėl tokia susiraukus?“ Tą akimirką supratau, kad velniškai sunku savęs gailėti ir bijoti savo likimo, o plius dar tikrai susimoviau su rašytu kolokviumu ir tik kelios valandos miego nuo streso. Kaip sakoma, viskas susidėjo į vieną vietą, tačiau draugė tik įžvelgė tą dalį, kad nesėkmingai parašiau atsiskaitymą ir ganėtinai skaudžiai man tą minutę tarė: ,,-Nu tu kaip visada zyzi dėl mokslų. Neverk, nes vis tiek gausi gerą pažymį.“ (Tikslios formuluotės neatsimenu, bet esmė tokia). Tą sekundę supratau, kad velnias, juk rimtai viskas bus gerai. Taip ir buvo. Kolokviumą išlaikiau nors ir prastam pažymiui, kas man nebūdinga, bet išlaikiau. Po kelių dienų sužinojau, kad mano labai artimai ir mylimai draugei įtaria kitą labai rimtą ligą. Tada dar buvo vienas didelis šokas. Tačiau labiausia tai draugei aš noriu ir padėkoti, kad ji buvo man stimulas savęs negailėti, o bent jau tuos kelis metus nugyventi pritrenkiamai gerai. Po pokalbio su ja grįžau namo atsisėdau ant kėdės, pasiėmiau lapuką su tušinuku ir rašiau, nors ir gal Jums pasirodys juokinga, tačiau surašiau priežastis dėl ko man gera gyventi ir ką labai norėčiau suskubti padaryti per šį laiką. Pirma laukimo savaitė pasibaigė. Sekančią savaitė tarp mokslų, tyrimų pradėjau įgyvendinti savo norimų dalykų sąrašą. Ir žinot, gyvenimas pradėjo tą savaitę atrodyti ne toks juodas ir sunku, o kaip tik tą minutę supratau, kad neaišku nei vienam kiek laiko gyvensim, tad reikia kuo produktyviau laiką išnaudoti ir siekti savų tikslų bei skirti laiko sau, pabuvimui su artimais žmonėmis. Ant nieko nepykti, o į viską žiūrėti tik teigiamai. O kur dar komplimentų sakymas bei laimė, kad gali džiaugtis gyvenu šią sekundę. Kita vertus, esu augus religingoje šeimoje, tad tikiu, kad Dievas duoda tiek išbandymų, kiek gali atlaikyti. Ir patikėkit manim, Jis gerai apskaičiavo, nes po tos antros savaitės aš tikrai džiaugiuosi labiau savo gyvenimu. Viską vertinu per kitą prizmę, o svarbiausia, kad pradėjau veikti ir judėti į priekį, o ne vien skųstis, koks gyvenimas sunkus… Norėčiau, kad po šio blogo perskaitymo pradėtumėt džiaugtis kiekviena diena žymiai aistringiau, negu prieš tai. Juk gyvenam tik vieną kartą ir nieks nežino, kiek tas gyvenimas truks.

    Tiek man, tiek mano draugei atmetė sunkių ligų galimybę, kurios mums buvo pranašautos, nes nesutapo sekantys tyrimai. Skyrė man gydymą nuo kitos žymiai paprastesnės ligos ir dabar jau esu visiškai išsveikus. Viskas baigėsi tikrai gerai. Dar noriu šiame bloge pasidalinti neseniai skaitytos vienos knygos ,,Kavinė pasaulio pakrašty“ (autorius John P. Strelecky) dvejais epizodais, kurie man įstrigo ir, manau, kad pritinka prie šios temos:

    Pirmoji buvo istorija apie žaliąjį jūrinį vėžlį: ,, ir vėl išvydau žaliąjį vėžlį. Kurį laiką žiūrėjau, kaip jis iriasi aplink koralą. Kai ėmė tolti nuo kranto, pasileidau iš paskos. Ir vėl nustebusi pamačiau, kad nespėju. Supratusi, kad jis tolsta nuo manęs, nustojau irtis ir plūduriuodama tiesiog lydėjau jį akimis. Štai tą akimirką aš ir išmokau vieną iš svarbiausių gyvenimo pamokų. <…> Vėžlys nekovoja su bangomis, jis jomis naudojasi. Spėti su juo negalėjau todėl, kad yriausi visą laiką, nepaisydama, į kurią pusę juda vanduo. Iš pradžių sekėsi gerai ir man pavyko neatsilikti. Kartais netgi turėjau sulėtinti. Bet kuo ilgiau kovojau su kylančiomis bangomis, tuo labiau stiprėjo nuovargis. Vadinasi, bangai slūgstant nebeturėjau jėgų ja pasinaudoti. Bangai keičiant bangą vis labiau ilsau ir mano jėgos seko. O vėžlys ir toliau judėjo darniai su vandeniu. Štai kodėl jam pavyko plaukti greičiau už mane. <…> išmokė, kad neprisiderinęs prie to, ką nori daryti, eikvoji energiją daugeliui dalykui. Ir kai pasitaiko proga daryti būtent tai, ką nori, tiesiog nebelieka jėgų ar laiko ja pasinaudoti.“    Antroji istorija yra apie žvejį: ,, – Tai pasakojimas apie verslininką, išėjusį atostogų, kad kuriam laikui nuo visko pabėgtų ir, kaip sakoma, ,,įkrautų baterijas“. Jis nuskrido į kažkokią tolimą vietovę ir užklydo į vieną kaimelį. Kelias dienas stebėjęs vietos bendruomenę atkreipė dėmesį į vieną žvejį, kuris iš visų gyventojų atrodė laimingiausias ir labiausia patenkintas. Verslininkui pasidarė smalsu, taigi kartą jis priėjo prie žvejo ir paklausė, ką gi tas kiekvieną dieną veikia. Vyras atsakė, kad kiekvieną rytą pabudęs pusryčiauja su žmona ir vaikais. Tada vaikai eina į mokyklą, jis – žvejoti, o jo žmona tapo. Jis žuvauja kelias valandas, parplaukia pagavęs tiek, kad užtektų šeimai, ir eina pasnausti. Po pietų su žmona vaikštinėja paplūdimiu, žiūri kaip leidžiasi saulė, o vaikai tuo metu maudosi. Verslininkas buvo apstulbęs: ,,Jūs tai darote kasdien?“-,,Beveik,- atsakė žvejys. – Kartais veikiame ką nors kita, bet dažniausia tą patį – taip, toks mano gyvenimas.“- ,,O jūs kasdien pagaunate žuvų?“- pasiteiravo verslininkas. ,,Taip, – atsakė žvejys. – Juk jų daug.“ -,,Ar pagaunate daugiau, nei reikia šeimai?“ – nenurimo verslininkas. Žvejys pažvelgęs į jį, nusišypsojo ir tarė: ,,O taip, aš dažnai pagaunu gerokai daugiau, bet tiesiog paleidžiu. Matote man patinka žvejoti.“ – ,,Gerai, bet kodėl tada jūs nežvejojate visą dieną ir nepasiimate tiek, kiek pagaunate? – paklausė verslininkas. – Juk pardavęs žuvis užsidirbtumėte daug pinigų. Netrukus galėtumėte nusipirkti antrą laivą, o paskui trečią, o jūsų samdomi žvejai taip pat pagautų daug žuvų. Po kelerių metų įsirengtumėte biurą dideliame mieste ir, lažinuosi, po kokių dešimties metų jau turėtumėte tarptautinę žuvų prekybos įmonę.“ Žvejys vėl nusišypsojo. ,,O kam man visai tai?“ – ,,Na, dėl pinigų, – atsakė verslininkas. – užsidirbęs daug pinigų, galėtumėte nebedirbti.“ – ,,O ką aš veikčiau, jei nebedirbčiau?“ – paklausę žvejys vis dar šypsodamasis. ,,Na, manau, ką tik norite”,- atsakė verslininkas. ,,Pavyzdžiui, galėčiau pusryčiauti su šeima?“ – ,,Manau, kad taip,- atsakė verslininkas, šiek tiek suirzęs, kad jo sumanymu žvejo nesujaudino. ,,Ir kadangi man labai patinka, galėčiau kasdien truputį pažuvauti?“ – tęsė žvejys. ,,Nematau priežasčių, kodėl negalėtumėt, – atsakė verslininkas.  – Gal tada žuvų nebūtų tiek daug, bet vis tiek pakaktų.“ – „Tada turbūt galėčiau ir vakarus leisti su žmona, vaikščiodamas paplūdimiu ir stebėdamas saulėlydį, kol mano vaikai maudosi?“ – „Žinoma, ką tik norėtumėte, nors tuo metu jūsų vaikai turbūt jau būtų užaugę“,- atsakė verslininkas.“

    Pirmąją istorija noriu Jums pasakyti, kad eikvokite gyvenimą ne bereikšmiams dalykams, o tikrai tam, kas svarbu būtent Jums ir kas padeda iš tiesų siekti savo gyvenimo tikslo ir laimės, nes gyvenimas eina vis toliau ir nebegrįžta. Antroji istorija mane privertė susimąstyti apie tai, kad dažnai žmonės, tiek aš anksčiau nesidžiaugiame, ką dabar turime  ir svajojame apie ateitį, o nematome šiandienos grožio ir džiaugsmo. Apmąstykite viską ir, tikiuosi, kad priimsite teigiamus sprendimus, o jei juos jau turite, tai pasidžiaugsite, kad yra daugiau taip mąstančių žmonių kaip Jūs.

    Na ką, manau, kad pakaks šiam kartui. Ir iki greito pasimatymo ir gražaus Jums vakaro 😉

     

     

    Aras
    Dalyvis

    Tai kokią visgi ligą tau buvo diagnozavę?

    Birute
    Dalyvis

    Trečias blogas

    Koks jausmas draugauti su pokerio žaidėju?

    Sveiki. Šiandien rašau apie šią temą, nes žinau, kad dauguma šioje svetainėje besilankančių skaitytojų yra būtent pokerio žaidėjai, tad noriu Jums pokerį pateikti iš mergaitiškos pusės. Noriu, kad būtų lengviau Jums suprasti savo gražiąsias damutes ir, žinoma, kad Jūsų merginos labiau Jus suprastų, kad turit tikrai rimtą veiklą/darbą.

    Pradėsiu nuo teigiamų dalykų. Visų pirma, tai visos merginos, kurios draugauja su pokerio žaidėjais tikrai yra pastebėjusios ir tikrai naujienos čia nebus, kad tie vaikinai yra tikrai labai protingi ir turi gerai išvystytą loginį mąstymą. Jie pasikaustę matematikoje, filosofijoje bei psichologijoje. Teiginiai yra pas juos argumentuoti ir apgalvoti, o ne vaikiški ar emociniai. Tad to pačio jie savotiškai reikalauja ir iš moteriškos pusės, kad būtų ne barzgalai, o kiek įmanoma labiau argumentuota nuomonė. Pokerio žaidėjų viskas apskaičiuota greitai ir nuosekliai. Jie yra tikrai pastabūs, atidūs ir labai greitai viską moka įvertinti. Sutikdama draugauti su savo vaikinu supratau, kad turint tokį vaikiną ir norint išlaikyti puikius santykius turiu nuolat būti pasitempus ir kaip moteris, ir kaip asmenybė. Taip pat supratau, kad niekada neturėsiu nuobodžių pokalbių, nes pokerio žaidėjai yra begalo žingeidūs ir nuolat tobulėti siekiantys žmonės. Kiekvieną dieną jiems reikia vis daugiau ir daugiau naujos informacijos. Jie kaip baterija, kuri niekada nebūna pasikrovus nuolatos 100 proc. Jie nestovi vietoje, todėl ir mes, merginos, negalim atsilikti. Kitas geras dalykas, kad pokerio žaidėjai nebijo rizikos ir pakilusio adrenalino lygio. Tad stresinėje situacijoje turi šaltus nervus ir nepasimeta. Moka išsisukti ne tik patys, bet ir pagelbėti savo panelei atsigauti ir susiorentuoti, kas vyksta. Dar vienas pliusas pokerio žaidėjui, kad jis yra žaidėjas. Tai kaip ir darbas, bet kaip ir laisvalaikis, nes gali žaisti. O kam nepatiktų už žaidimus gauti dar ir gerą atlyginimą. Tačiau šis žaidimas nėra paprastas, nes jis turi riziką. Kas dirba firmose, tas gali lengviau į viską žiūrėti, o kas savarankiškai, tai turi įvertinti, kad gali bet kada suklysti.

    Pasidžiaugus, kad pokeris padeda vaikinų lavinimuisu turiu įspėti ir apie neigiamus dalykus, su kuriais turėjau apsiprasti. Mano nelaimei, tai teko suprasti, kad ir be manęs mano berniukui trūksta paroje laikoje, o jei dar aš prisidedu, tai minimui reikia per parą kokių 72val., o tai tris kartus daugiau negu 24 val.. Tad turiu būti itin supratinga ir netrukdyti jo darbo laiko. Galiu pamiršti ilgus susirašinėjimus, bambėjimus ilgesnius nei pora minučių ir be reikšmius pykčius, nes tai iššvaistys mūsų laiko rezervą. Tačiau labai nepergyvenkite, nes, manau, kad verčiau trumpas, bet nepakartojas ir kupinas meilės laikas nei ilgas laiko tarpas, bet nuobodus ir nesukeliantis pilve skraidžiojančių drugelių (o mūsų poroje skraidžioja ne tik drugeliai, bet ir drambliai pilviukuose). Mano galva, kad Jums nereikia labai plačiai aiškinti, kur tas paros laikas dingsta. Tiesiog trumpai peržvelgsiu, kad norint pasiekti gerų rezultatų kasdien vaikinų laukia kasdieniniai iššūkiai laimėti atitinkamą kiekį turnyrų. Kiekvieną dieną reikia ir kokybės, ir kiekybės. Viskas turi būti itin sustiguota, kad spėtų visus dienos tikslus įvykdyti. Švaistymams laiko nėra, nes prisideda miego, valgymo ir trumpas poilsio laikas. Kitas svarbus dalykas, kad pokeryje vaikinai nuolatos jaučia konkurenciją ir įtampą, todėl nenuostabu, kad pradedančiąjam pokeryje, kuriam gerai sekasi išauga ego. Nežinau kaip kiti, bet maniškiam šis susireikšminimo laikas jau praėjo ir dabar tiek aš, tiek kiti gali būti ir protingi, ir geri, tačiau kažkuriuo metu savęs išaukštinimas buvo padidėjęs. Taip pat nuo to pastovaus streso reikia būtinai surasti atsipalaidavimo būdą, kad galėtų po darbo per trumpą laiko tarpą atsigauti po sunkios darbo dienos. Ši dalis yra kiekvienam žaidėjui individuali. Džiaugiuosi už tuos, kurie rado, nes tai atrasti tikrai sunku. Kitas minusas pokerio žaidėjui yra sveikatos prastėjimas. Daugybė valandų sėdint neskamba gerai, o dar blogiau, kad visą laiką varvina akis žiūrint į ekranus.

    Pats didžiausias iššūkis būti pokerio žaidėjo merginai, tai tai, kad turi būti labai, labai morališkai stipri ir išnaudoti visus savo moteriškus sugebėjimus. Apie tai tuoj papasakosiu išsamiau, kad suprastumėte, ką aš turiu omenyje. Nežinau, kokia aplinka supa Jus, tačiau mano aplinkoje į pokerį žiūrima ganėtinai skeptiškai, retai kas palaiko šią mintį. Tiesa pasakius, kol buvau nesusipažinus labiau su šia sritimi ir pati labai nepalankiai vertinau šią veiklą. Tačiau vos tik susipažinau su savo dabartiniu draugu iškarto jį labai įsimylėjau, o kad galėčiau džiaugtis mūsų poros santykiais turiu jaustis saugi, tad buvo ilgos diskusijos ar gerai, ar blogai čia tas pokeris tiek jam, tiek man, tiek mums abiem. Laimėjo verdiktas, kad gerai. Tačiau stiprumo reikia atlaikyti kitų neigiamą požiūrį. Tiek mano, tiek jo kai kurie namiškiai ir draugai nepalankiai žiūrėjo į pokerį (ne visi, tačiau dauguma).  Nors ir sakome, kad aplinkinių nuomonė mums nesvarbi, tačiau tai vis tiek daro įtaką, kuo labiau, kad tai tikrai labai artimi žmogučiai. Visi neigiami žodžiai ypatingai kaupiasi ir išlieka atmintyje. Pradedi tada svarstyti. Motyvacijos nelabai lieka. Tad va čia reikia tos stiprybės ir visų moteriškų subtilybių, nes čia mergina turi ne tik, kad neparnešti į santykius neigiamos auros iš aplinkinių, bet turi savo mylimąjį apsaugoti nuo neigiamų nuomonių ir nesvarbu ar tai iš jo, ar tai iš mano brangių žmonių atėjusi replika, nepalaikantis žodis ar dvejonė. Reikia be galino palaikymo iš tavęs, nes būtent į tave tavo vyras atsirems. O tai nėra taip jau lengva, kaip skamba, tačiau, jei tikrai myli savo berniuką, tai tikrai susitvarkysi su šia misija. Nors vyrai ir stiprioji lytis, tačiau be moterų jiems žymiai sunkiau, o jei nori, kad tavo išrinktasis būtų laimingas, tai turi dalį jo sunkumų sau pasiimti ant pečių. Čia labai svarbus palaikymas, palaikymas ir dar kartą palaikymas. Bus visko reiks ir paguosti ir sakyti, kad nekreipk dėmesio ir eik dirbti. Reiks išvadinti liurbiu, kad kreipia į tokius dalykus dėmesį. Reiks linksminti ir motyvuoti, reiks klausyti dvejonių, bet čia turi savo antrąją pusę palaikyti. Aišku, tai nėra taip lengva, nes bus vietų, kur galbūt ne viską suprasi, ką jis nori padaryti, o gal tau atrodys kitaip ir kad jis klysta, tačiau viską turi tikrinti ir išsiaiškinti labai geranoriškai ir dar kartą jį palaikyti. Palaikymo reikės jam, net kai sakys ir darys, kas tau atrodys tą akimirką tikrai nepatinkančiai, pvz.: kai pasakys, kad nori ilgiau dirbti, negu prieš tai, nes neišžaidžia normos ar nedaug trūksta, kad pereitų į kitus limitus, kai sakys, kad apsiskaitė ir nori išbandyti kažką kitaip, arba kai sugalvos naktį dirbti. Visko bus, bet čia moteris turi būti labai stipri ir mylinti.

    P.S. Galbūt ne su viskuo sutiksite, bet aš manau taip. Ir galbūt ne visas sritis ir puses dar paminėjau iš pokerio pusės, bet, tikiuosi, kad pagrindines, tai tikrai.

    Smagaus penktadienio

    Birute
    Dalyvis

    Arai, tikiuosi, kad nesupyksi, bet šį kartą susilaikysiu nuo atsakymo. Nenoriu viešinti savo ligos. Čia ją minėjau tik tam, kad suprastumėte to iškelto klausimo tikrumą. 🙂

    El Karolio
    Dalyvis

    Keista ir labai neprofesionalu kai paprasti daktarai duoda prognoses dar nesulauke tyrimo rezultatu, biski wtf.

    Birute
    Dalyvis

    Man padarė vieną tyrimą, kurio rezultatai buvo ta sunki liga. Tada gavau laukti savaitę, kol grįš mano daktarė ir tada dar savaitę, kol padarys jau daugiau tyrimų su rezultatais jau kitais.

    Birute
    Dalyvis

    Ketvirtas blogas

    Sveiki,

    Šį kartą Jūsų nekankinsiu ilgu tekstu. Tiesiog ištęsėsiu pirmame bloge savo duotą pažadą, kad įkelsiu Jums savo piešinius. Tai yra seni piešiniai. Juos piešiau lankydama dailės mokyklą, tad jie bus ne itin gražūs, bet juose buvo vykdytos dailės mokyklos užduotys ( pvz.: nupiešti natiurmortą, padaryti greitą eskizą, piešti lauke, piešti su skirtingomis priemonėmis tą patį vaizdą ( sepija, tušinuku, anglim, pieštuku…), piešti iš skirtingų kampų ir pozicijų tą patį vaizdą,  išreikšti savo nuotaiką, padaryti piešinį kažkokia tema ir t.t.). Tačiau prie blogo (bent jau mano sugebėjimais) leidžia įkelti tik po vieną nuotrauką, tad daugiau jų bus apačioje. Pradžioje darbai su pieštuku, tušinuku, o po to su guašu. Darbai eina net per kelis puslapius.

    Tikiuosi, kad Jums patiks. Malonaus žiūrėjimo. 🙂

     

     

    Birute
    Dalyvis

     

    Birute
    Dalyvis

    Birute
    Dalyvis

     

    Birute
    Dalyvis

     

Viewing 15 posts - 1 through 15 (of 26 total)

You must be logged in to reply to this topic.