Kortų žaidimas Durnius

Žaidimas „Durnius“, dar kartais vadinamas „Kvailiu“ arba „Durak“– rusiškas žaidimas, itin populiarus ir labai plačiai žaidžiamas Lietuvoje ir kitose Europos šalyse dar prieš Nepriklausomybę. Šiais laikais taip pat rasime nemažą dalį šio kortų žaidimo mėgėjų, smagiai leidžiančių laiką ir bandančių netapti pagrindiniu šio žaidimo „herojumi“ – kvailiu.
kortu zaidimas durnius

Kiek žaidėjų žaidžia “Durnių”?

Dažniausiai žaidžia nuo 2 iki 6 žaidėjų. Žaidimas įprastai trunka apie 8-10 minučių.

Žaidimui reikalingos priemonės

Tradicinis „Durnius“ žaidžiamas su 36 kortų malka. Kortų rango eilė didėjanti – pradeda šešakė, tada septynakė, aštuonakė, devynakė, dešimtakė, valetas, dama, karalius ir tūzas.

36 kortų žaidimas, esant 6 žaidėjams gali būti iš anksto nulemtas, nes pirmasis žaidėjas tampa pirmuoju puolėju ir turi pranašumą prieš besiginantį, o pirmasis besiginantis žaidėjas turi nenaudą, todėl įmanomi ir kitokie žaidimo variantai. Pavyzdžiui, galima žaisti su pilna kortų kalade, įtraukiant ir dviakes, triakes, keturakes ir penkakes, o  taip pat visas specialiąsias kortas – džokerius (juokdarius). Šiuo atveju, juodasis džokeris nugali bet kokią juodą kortą, o raudonasis – bet kokią raudoną.

Taip pat galima žaisti ir su keliomis kortų kaladėmis, vėlgi išmetant akines kortas (dviakes, triakes, keturakes ir penkakes) ir paliekant visas nuo šešakės. Tokiu atveju žaidimas vyks net su 72 kortomis.

Žaidimo tikslas

Pagrindinis ir svarbiausias žaidimo tikslas – išsimesti visas savo kortas. Nesvarbu, kelintas žaidime kortas išsimesite – svarbiausia tik nelikti paskutiniu.

Kaip žaisti Durnių? Žaidimo eiga

Žaidimo Durnius taisyklės nėra sudėtingos. Tarkime, jog žaidžiame tradicinį žaidimą su 36 kortų kalade ir žaidžia 4 žaidėjai. Kortų kaladė kruopščiai išmaišoma ir kiekvienas žaidėjui išdalinama po 6 kortas. Dalijantysis gali nuspręsti, ar iš karto duoti po 6 kortas, ar varijuoti 3+2+1, 3+3, 2+2+2. Jei „Durnių“ žaidžia daugiau nei 4 žaidėjai, dažniausiai padalijama po mažiau – 5 ar 4 kortas, kad žaidimas taptų įdomesnis ir žaidėjai per ilgai neužtruktų viename puolime. Kortos dalijamos pagal laikrodžio rodyklę. Likusios kortos padedamos ant stalo.

Viršutinė malkos korta atverčiama ir padedama po kalade, ji nurodo kozirio rūšį. Korta specialiai turi būti padėta taip, kad ji šiek tiek matytųsi – tai padės žaidėjams neužmiršti, koks yra žaidimo koziris. Žaidimą pradeda tas žaidėjas, kuris turi mažiausią kozirį. Tarkime, koziriu išrenkamos širdys ir jūs turite širdžių šešakę – vadinasi žaidimą pradedate jūs. Taip pat, kad nebūtų bereikalingų pykčių, žaidimą gali pradėti nebūtinai tas, kuris turi mažiausią kozirį. Kaip ir įprastuose tradiciniuose kortų žaidimuose, kuriuose žaidžiama pagal laikrodžio rodyklę, ėjimą pradeda dalijusiojo kairėje sėdintis žaidėjas ir meta kokią nori kortą. Nerašyta taisyklė, jog dažniausiai dedama mažiausia turima nekozirinė korta.

Durak ("durnius") žaidimas

Žaidėjas, pirmasis metęs ant stalo kartą, vadinamas „puolančiuoju“, o jam sėdintis iš kairės – „besiginančiu“. Besiginantis žaidėjas, sėdintis iš kairės, turi nukirsti jam išmestą kortą – jis gali mesti tos pačios rūšies, bet didesnio rango kortą. Jei žaidėjas aukštesnio rango kortos neturi, bet turi kozirinę kortą, su ja gali nukirsti ir žemesnio rango kozirinę kortą arba bet kokio rango kitos rūšies kortą. Trumpai tariant – kozirinę kortą galima pavadinti visagale. Šioje vietoje prasideda įdomesnis, daugiau intrigų ir strategijos turintis žaidimas, nes žaidėjai turi atkreipti dėmesį į kortą, kuri buvo mesta besiginančiam, ir į kortą, su kuria besiginantis jam mestą kortą nukirto. Pavyzdžiui, besiginančiam žaidėjui buvo išmesta kryžių septynakė, o koziriai šiame žaidime yra vynai. Jeigu besiginantis žaidėjas bet kuriuo būdu (ar su aukštesne tos pačios rūšies korta, sakykim, kryžių aštuonake, ar su koziriu, sakykim, vynų aštuonake) nukerta kortą, kiti žaidėjai turi pasitikrinti, ar turi to paties rango (bet kokios rūšies aštuonakes arba septynakes) kortas arba kozirius (vynus) ir gali mesti šias kortas tam pačiam besiginančiam žaidėjui, kuris jas turės atsikirtinėti vėl. Žaidėjai patys nusprendžia, ar nori „užatakuoti“ žaidėją iki galo. Dar viena taisyklė, jog į kozirius atsikirtinėti galima tik koziriais.

Svarbu paminėti, jog vienam žaidėjui negalima duoti kirsti daugiau kortų nei buvo išdalinta žaidimo pradžioje, šiuo atveju, 6 kortas. Kita vertus, galimi ir kiti žaidimo variantai, kai kirtimui dedamos kortos neribojamos. Šiuo atveju, prieš žaidimą vertėtų susitarti, su kokiomis taisyklėmis bus žaidžiama.

Galimos 2 puolimo baigtys:

  1. Jei besiginantis žaidėjas nukirto visas jam ant stalo išmestas kortas, jam atitenka garbė pulti iš kairės sėdintį žaidėją. Be to, nukirstos kortos padedamos į atskirą krūvelę ir toje pačioje žaidimo partijoje daugiau nenaudojamos.
  2. Jei besiginantis žaidėjas vis dėlto negali nukirsti visų jam išmestų kortų kortų, jis turi jas visas pasiimti sau. Svarbu, jog susirinkti reikia ir tas kortas, su kuriomis buvo atsikirtinėjama. Susirinkus kortas, toliau žaidimą tęsia iš kairės sėdintis žaidėjas.kaip zaisti durniu

Pasibaigus kurios nors besiginančio kirtimu, visi žaidėjai iš bendros kortų krūvelės turi paeiliui pasiimti tiek kortų, kiek buvo išdalinta žaidimo pradžioje (šiuo atveju 6, tad jeigu jums liko 4 kortas, privalote pasiimti dar 2). Žaidėjas, kuris išmeta visas savo kortas, iš žaidimo dar neiškrenta ir tai pat iš kortų krūvelės turi paimti 6 kortas. Kortas pirmasis „pasipildo“ tas, kuris pirmasis partijoje darė ėjimą. Jei žaidžiama su neribojamu kortų kirtimu (žaidėjai kortas meta tol, kol žaidėjas turi kuo atsikirsti), tada pradedama ne dariusiu ėjimą, o atsimušinėjusiu.

Kas laimėjo?

Jeigu nutinka taip, kad kuriam nors žaidėjui kortų krūvelėje iki 6 neužtenka, tik tada jis iškrenta iš žaidimo ir žaidimą toliau tęsia likusieji. Žaidimo partiją laimi žaidėjas, kuris išsimeta visas savo kortas, o pralaimėtoju ir draugiškai „Durniumi“ vadinamas  žaidėjas tas, kuriam paskutiniam lieka nors viena kaladės korta. Jei žaidžiama dar kartą, pralaimėjusysis „durnius“ surenka visas kortas, jas kruopščiai išmaišo ir vėl padalija žaidėjams. 

Yra žinoma ir daugiau „Durniaus“ žaidimo variantų.

Durnius poromis

Lietuvoje pats populiariausias – žaidimas kryžmai. Dažniausiai žaidžia keturi žaidėjai (du prieš du), sėdintys vienas priešais kitą. Kortas šiuo atveju pakaitomis mėto atskirų porų žaidėjai – vienos pora puola vieną kitos poros žaidėjas, o pastarojo porininkas žaidime nedalyvauja. Jeigu žaidėjas nukerta visas jam išmestas kirsti kortas, sakoma, jog jis apsigynė ir tada jau pats puola kairėje sėdintį varžovą. Dabar jo partneris gali jam padėti. Jeigu žaidėjas visų kortų nenukerta, pasiima jas į rankas, o jo kairėje sėdintis žaidėjas puola kortas susirinkusio žaidėjo partnerį.

888 casino

Gauk pirmo įnešimo premiją net iki 1500 €!
Naujas
9.15
Galioja tik naujiems žaidėjams ir tik 18+ amžiaus.

King Billy

Deposit bonusas iki 1000 € + 200 sukimų!
8.99
Galioja tik naujiems žaidėjams ir tik 18+ amžiaus.

Prieš laikrodžio rodyklę

Šis „Durniaus“ žaidimas – vienas dažnesnių. Toks šio kortų žaidimo būdas, kai žaidžiama prieš laikrodžio rodyklę, itin paplitęs Pietų Europos regionuose – daugiausiai Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitose šiomis kalbomis kalbančiose šalyse.

Pasuojantis durnius

Žaidžiant „pasuojantį durnių“ žaidėjas gali pasuoti kortas kitam žaidėjui, jeigu jis turi to paties rango kortą.

Pamišęs durnius

Šiame žaidime – būgnai visada yra koziris, o vynus galima nukirsti tik su vynais.

Durnius be kozirių

Žaidimas vyksta be kozirių.

Vynai prieš vynus

Šiame žaidime vynai yra ypatinga kortų rūšis, kuri gali būti nugalėta tik kitų vynų. Koziriai negali būti nugalėti vynų, bet ir vynai negali nugalėti kozirių. Be to, šiuo atveju vynai negali būti koziriais.

Albaniškasis durnius

Žaidėjas gali žaisti korta, kuri yra ant malkos viršaus.

Keičiamas koziris

Kita korta, kuri yra nematoma, padedama po matomu koziriu. Kai vienas iš žaidėjų paima matomą kozirį, tada nematoma korta yra atidengiama – tai nustato kozirį likusiam kortų žaidimui.